akvariumas.NET - naujienos: Gyvūnai įstaigose virsta interjero dalimi

2007.04.28 Dirbtinis anglies dvideginis nugrimzdo į vandenynų dugną

Kaip rodo neseniai atlikti tyrimai, žmonijos sukurtas anglies dvideginis nugrimzdo iki Atlanto vandenyno gilumų. Šių tyrimų rezultatai spausdinami žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Paaiškėjo, kad vandenynai gali kaupti CO₂ ilgiau negu manyta. Tai gera žinia klimato kaitos požiūriu, tačiau bloga vandenynų florai ir faunai. Apie pusė viso atmosferos CO₂, susidariusio nuo pramoninės revoliucijos pradžios, atsidūrė vandenynuose. Dujos kartu su deguonimi ir kitais oro komponentais tirpsta paviršiniuose vandens sluoksniuose ir yra išnešiojamos srovių. Kadangi vandenynai yra milžiniški, jie gali absorbuoti labai daug dujų. Mokslininkų seniai buvo žinoma, kad CO₂ galiausiai transportuojamas į giliuosius vandenis. Tačiau anksčiau žmonijos sukurtas anglies dvideginis nebuvo aptiktas giliau negu 4 tūkst. metrų. Kiek jo glūdi giliau, nebuvo nustatyta. Neseniai Leibnizo jūrų instituto (Kylis, Vokietija) mokslininkas Douglas Wallace'as su kolegomis pranešė, kad dirbtinio anglies dvideginio koncentracija vakariniame Šiaurės Atlanto vandenyno baseine yra bent 10 proc. didenė negu vandenyno paviršiuje. D. Wallace'as teigia, kad jei tokios pačios proporcijos yra visame Žemės paviršiuje, tai vandenynuose sukauptas labai didelis dirbtinio anglies dioksido rezervuaras.

„Iš šių tyrimų rezultatų galima apskaičiuoti, kad vandenynuose yra apie 500 mlrd. tonų CO₂“, – teigia Monterey Bay Research Aquarium Instituto (Kalifornija) vandenynų chemikas Peteris Breweris. Iki šiol mokslininkai nustatinėjo, kur tiksliai yra susikaupęs CO₂, pasitelkdami tokias medžiagas kaip CFC (Chlorfluorangliavandeniliai) ar C14 (14 anglis) iš atominių bombų. Tačiau reikai nepamiršti, kad dirbtinė anglis į atmosferą buvo išmetama nuo 1800 m., o šios medžiagos atsirado tik Antrojo pasaulinio karo metais.

D. Wallace'as užsibrėžė tikslą sukurti naują būdą angliai vandenynuose kvantifikuoti. Jis su kolegomis matavo ištirpusią neorganinę anglį ir stebėjo, kaip laikui bėgant kinta jos koncentracija, lygino su įvairiais veiksniais – temperatūra, pH, tirpiais elementais ir deguonimi. Kelių dekadų darbo rezultatai rodo, kad ryšys tarp įvairių veiksnių ir CO₂ egzistuoja bei skiriasi priklausomai nuo gylio. Kai CO₂ grimzta, paviršiniai vandenys gali absorbuoti daugiau anglies dvideginio. Kuo giliau jis grimzta, tuo ilgiau ten išsilaiko. Nepaisant to, kad šis procesas lėtina klimato atšilimą, vanduo tampa rūgštesnis ir ardo koralų bei vandens gyvūnų dangas. „Taip mes radikaliai keičiame vandenynų pH“, – konstatuoja D. Wallace'as. Labiausiai nukenčia gyvūnai, kurių danga sudaryta iš kalcito ar argonito (kalcio karbonato formos), kurie abu yra tirpūs tam tikrame pH, temperatūroje ir gylyje. Pavyzdžiui, giluminių koralų danga sudaryta iš kalcio karbonatų.

Šaltinis: http://mokslasplius.lt
Foto: http://school.discovery.com