Gimė „nekaltai pradėtas“ rykliukas

Štai jums scenarijus: akvariume plaukioja trys rykliai – visi trys yra patelės, visi jie buvo sugauti vaikystėje, dar prieš lytinį brendimą. Akvariume šios patelės praleido trejus metus ir neturėjo jokio kontakto su ryklių patinais. O tuomet vieną dieną atsirado rykliukas, praneša newscientist.com.

Omahos (JAV) Henry Doorly zoologijos sodo akvariume gyvenantys rykliai yra kūjagalviai. Rykliukas gimė 2001 metų gruodžio 14 dieną ir sukėlė didelį sąmyšį. Tik dabar viskas galutinai paaiškėjo: rykliukas gimė „nekaltai prasidėjęs“.

Daugelį metų mokslininkai svarstė įvairias galimas teorijas. Galbūt pateles apvaisino kitos rūšies ryklys? O gal jos buvo apvaisintos prieš sugaunant? Patelės turi organus, kurie joms suteikia galimybę saugoti spermą, bet trejus metus trukęs saugojimas būtų beprecedentis.

Be to, ryklių lytiniai santykiai būna gana šiurkštūs, po jų patelėms neretai lieka randų. Bet nė viena iš trijų sugautųjų patelių nebuvo randuota.

Visgi buvo svarstomos tik lytinio apvaisinimo teorijos, „nes gerokai sunkiau buvo įsivaizduoti, kad ryklys gali daugintis nelytiniu būdu“, – sakė Queen‘s universiteto Belfaste (Šiaurės Airija) mokslininkas Paulo Prodöhlis.

P.Prodöhlis priklauso grupei mokslininkų, kurie „neabejotinai“ nustatė, jog viena iš patelių rykliuką atsivedė nelytinio dauginimosi būdu.

Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Demianas Chapmanas iš Pew vandenyno mokslų instituto (JAV) naudojosi DNR testais, panašiais į tuos, kuriais nustatoma tėvystė. Iš pradžių buvo tikimasi tokiu būdu nustatyti, kuri iš ryklių yra rykliuko motina.

Lytiniu būdu atsiradusieji palikuonys pusę DNR paveldi iš motinos ir pusę – iš tėvo.

Todėl, ieškodami tėvo būvimo įrodymų, mokslininkai iš palikuonio DNR mėginio pašalino visą genetinę medžiaga, kuri buvo paveldėta iš motinos. „Šiuo atveju kai pašalinome motinos DNR nieko neliko. Tai fantastiška!“, – sakė P.Prodöhlis.

Mokslininkams teko pripažinti, kad rykliukas neturi tėvo. Tokiu būdu tai tapo pirmuoju moksliškai įrodytu įrašu apie nelytiniu būdu besidauginančias kremzlines žuvis. Deja, išskirtinis rykliukas vėliau žuvo – tikriausiai jį nužudė kitos tame pačiame akvariume gyvenusios žuvys.

Po šio atradimo žinduoliai liko vieninteliai stuburiniai gyvūnai, kuriems gebėjimas daugintis nelytiniu būdu ne laboratorijos sąlygomis nėra nustatytas.

Mokslininkai įsitikinę, kad kūjagalvio ryklio patelė pasidaugino nelytiniu būdu, vadinamu autonomine partenogeneze, kuomet neapvaisinta kiaušialąstė suaktyvinama nedidelės, genetiškai beveik identiškos ląstelės, vadinamos seseriniu poliniu kūnu ir pradeda elgtis lyg normali apvaisinta kiaušialąstė.

Nepavaisintoje kiaušialąstėje ir poliniame kūne yra tik po pusę motinos genų – ir tą pačią pusę – todėl rykliuko organizme nebuvo ne tik tėvo genų. Jame buvo tik pusė motinos genų.

Mokslininkai įsitikinę, kad toks genų įvairovės apribojimas būtų labai pavojingas nykstančioms ryklių rūšims, jei kūjagalvių ryklių patelės persijungtų prie nelytinio dauginimosi tuomet, kai joms nepavyktų susirasti partnerio.

Populiacijos su mažesne genų įvairove sunkiau prisitaiko prie pokyčių – pavyzdžiui, ligų ar gyvenamosios vietos pasikeitimams, kurie neišvengiami šylant viso pasaulio klimatui.

„Kai kuriuose regionuose ryklių populiacijos sumažėjo daugiau nei 90 procentų. Su laiku, jei tai tęsis toliau ir dažnės nelytinio dauginimosi atvejai, tai ryklių dar labiau mažės“, – sakė P.Prodöhlis.


Šaltinis
: DELFI
Foto: Stephane Bourzeix

Apie autoriu

admin

Palikti atsiliepimą