Povandeninė Lietuvos ežerų egzotika: samangyviai

Nedidelėje mūsų šalyje tyvuliuoja apie 4000 didelių, mažesnių ir visai mažų ežerėlių. Jų grožis padėjo lietuviams neprarasti glaudaus ryšio su gamta, suformuoti savitą miškų, ežerų ir pelkių tautosaką. Vieni mėgsta atsigaivinti skaidriose bangose, kiti – užmesti meškerę ar parymoti prie laužo, gėrėdamiesi nuostabiais ežerų kraštovaizdžiais. Poilsiaujantys žmonės domisi juos supančia gamta, nori daugiau žinoti apie augalų ir gyvūnų pasaulį. Kai kurie iš jų yra neblogi biologijos žinovai.

Tačiau tik labai nedaugelis įsivaizduoja, kas slepiasi po ežero bangų paviršiumi. Vyrauja nuomonė, kad povandeninio pasaulio grožis atsiskleidžia nuvykus į tolimų kraštų jūras. Noras pamatyti pietų jūrose knibždančius ryškiaspalvius egzotiškus padarus labai suprantamas. Lietuvos ežerų povandeninė gamta nėra tokia įspūdinga, tačiau tikrai nepakankamai atskleista ir įvertinta net tarp mokslininkų.

Viena iš labai mažai žinomų povandeninių Lietuvos ežerų gyvūnų rūšių yra samangyviai (Bryozoa). Tai yra mikroskopiniai kolonijiniai gyvūnai, kuriuos pamatyti galima šviesiniu mikroskopu. „Apsiginklavę“ tokiu šviesiniu mikrospkopu, rinkome medžiagą mokomosioms vaizdajuostėms apie mikropasaulį Platelių ežere. Taip atsitiko, kad šis gyvūnas atsidūrė indelyje kartu su kitais vandens augalais ir sutvėrimais. Norėdami nufilmuoti rastą hidrą geresniu mikroskopu, dalį mėginių pervežėme į Kauną. Ant plastmasinės kibirėlio sienelės pamatėme gal milimetro dydžio panašų į hidrą gyvūnėlį. Prikišus prie jo augalo lapelį, jis mikliai ant jo persikėlė. Pažvelgę į jį per samangyvis_zooidas1mikroskopą, pirmiausiai pamanėme – kas čia tai hidrai per naktį atsitiko? Ar jai galėjo išaugti šitiek čiuptuvėlių? Bet gal čia visai ne hidra?

Taip susipažinome su niekada anksčiau nematytu samangyviu.  Gerai, kad šiais laikais yra interneto paieška… Gana greitai nustatėme, kokiai rūšiai priklauso šis personažas. Dabar juos matome beveik kiekviename ežere, į kurį paneriame.

Šie ne mažiau fantastiškai už šiltų kraštų gyvūnus sutvėrimai priklauso gyvūnų karalijai; Bryozoa arba kitaip Ectoprocta tipui. Jam priskiriamos kelios organizmų klasės. Visi samangyviai gyvena vandenyje. Žinoma apie 5000 Bryozoa rūšių, iš kurių daugiausiaiyra jūrinių, gyvenančių tose vandens telkiniuose, kurių druskingumas didesnis kaip 30 proc. Sūriame jūrų vandenyje gyvena Gymnolaemata (jūrų ir vamzdeliniai samangyviai), oPhylactolaemata priklauso gėlavandeniai samangyviai. Tam tikros samangyvių rūšys aptiktos 8200 m. gilyje, tačiau dauguma rūšių mėgsta seklius vandenis. Viena iš Antarktinio vandenyno rūšių gyvena plūduriuodama vandenyje. Jūriniai samangyviai sudaro kietą chitino arba kalcio karbonato dangalą turinčias kolonijas, kurių randama iškasenose. Kiti samangyviai gamina gelio konsistencijos išorinę dangą. Turintys kietą dangą samangyviai sudaro plokščias struktūras, kurios dengia akmenis, kriaukles ir kitus tvirtinimosi paviršius. Nuo tvirtinimosi paviršiaus gali augti masyvios kietos kolonos, lakšto formos arba dendroidinės (šakotos ar panašios į medį), arba skylėtos struktūros su angomis.
Tam tikri samangyviai nesudaro kolonijų ant kietų substratų, o gyvena tiesiog ant dugno nuosėdų. Skaityti toliau…

Šaltinis
: http://gamta.vdu.lt
Foto: http://gamta.vdu.lt 

Apie autoriu

admin

Palikti atsiliepimą