|
Nedidelėje mūsų šalyje
tyvuliuoja apie 4000 didelių, mažesnių ir visai mažų ežerėlių. Jų grožis
padėjo lietuviams neprarasti glaudaus ryšio su gamta, suformuoti savitą
miškų, ežerų ir pelkių tautosaką. Vieni mėgsta atsigaivinti skaidriose
bangose, kiti – užmesti meškerę ar parymoti prie laužo, gėrėdamiesi
nuostabiais ežerų kraštovaizdžiais. Poilsiaujantys žmonės domisi juos
supančia gamta, nori daugiau žinoti apie augalų ir gyvūnų pasaulį. Kai
kurie iš jų yra neblogi biologijos žinovai.
Tačiau tik labai nedaugelis įsivaizduoja, kas slepiasi po ežero bangų
paviršiumi. Vyrauja nuomonė, kad povandeninio pasaulio grožis
atsiskleidžia nuvykus į tolimų kraštų jūras. Noras pamatyti pietų jūrose
knibždančius ryškiaspalvius egzotiškus padarus labai suprantamas. Lietuvos
ežerų povandeninė gamta nėra tokia įspūdinga, tačiau tikrai nepakankamai
atskleista ir įvertinta net tarp mokslininkų.
Viena iš labai mažai žinomų povandeninių Lietuvos ežerų gyvūnų rūšių yra
samangyviai (Bryozoa). Tai yra mikroskopiniai kolonijiniai gyvūnai,
kuriuos pamatyti galima šviesiniu mikroskopu. „Apsiginklavę“ tokiu
šviesiniu mikrospkopu, rinkome medžiagą mokomosioms vaizdajuostėms apie
mikropasaulį Platelių ežere. Taip atsitiko, kad šis gyvūnas atsidūrė
indelyje kartu su kitais vandens augalais ir sutvėrimais. Norėdami
nufilmuoti rastą hidrą geresniu mikroskopu, dalį mėginių pervežėme į
Kauną. Ant plastmasinės kibirėlio sienelės pamatėme gal milimetro dydžio
panašų į hidrą gyvūnėlį. Prikišus prie jo augalo lapelį, jis mikliai ant
jo persikėlė. Pažvelgę į jį per mikroskopą, pirmiausiai pamanėme – kas čia
tai hidrai per naktį atsitiko? Ar jai galėjo išaugti šitiek čiuptuvėlių?
Bet gal čia visai ne hidra?
Taip susipažinome su niekada anksčiau nematytu samangyviu. Gerai, kad
šiais laikais yra interneto paieška... Gana greitai nustatėme, kokiai
rūšiai priklauso šis personažas. Dabar juos matome beveik kiekviename
ežere, į kurį paneriame.
Šie ne mažiau fantastiškai už šiltų kraštų gyvūnus sutvėrimai priklauso
gyvūnų karalijai; Bryozoa arba kitaip Ectoprocta tipui. Jam
priskiriamos kelios organizmų klasės. Visi samangyviai gyvena vandenyje.
Žinoma apie 5000 Bryozoa rūšių, iš kurių daugiausiai
yra jūrinių, gyvenančių tose vandens telkiniuose, kurių
druskingumas didesnis kaip 30 proc. Sūriame jūrų vandenyje gyvena
Gymnolaemata (jūrų ir vamzdeliniai samangyviai), o Phylactolaemata
priklauso gėlavandeniai samangyviai. Tam tikros samangyvių rūšys aptiktos
8200 m. gilyje, tačiau dauguma rūšių mėgsta seklius vandenis. Viena iš
Antarktinio vandenyno rūšių gyvena plūduriuodama vandenyje. Jūriniai
samangyviai sudaro kietą chitino arba kalcio karbonato dangalą turinčias
kolonijas, kurių randama iškasenose. Kiti samangyviai gamina gelio
konsistencijos išorinę dangą. Turintys kietą dangą samangyviai sudaro
plokščias struktūras, kurios dengia akmenis, kriaukles ir kitus
tvirtinimosi paviršius. Nuo tvirtinimosi paviršiaus gali augti masyvios
kietos kolonos, lakšto formos arba dendroidinės (šakotos ar panašios į
medį), arba skylėtos struktūros su angomis.
Tam tikri samangyviai nesudaro kolonijų ant kietų substratų, o gyvena
tiesiog ant dugno nuosėdų.
Skaityti toliau...
Šaltinis:
http://gamta.vdu.lt
Foto:
http://gamta.vdu.lt
|
