Koralai jūriniuose akvariumuose

Koralai grupuojami į minkštuosius koralus ir kietuosius koralus. Dažnas iš mūsų paklaustu, o kuo skiriasi minkštieji ir kietieji koralai ?

Iš pirmo žvilgsnio kai kuriuos koralus labai sunku nustatyti tai kietasis ar minkštasis koralas. Koralų pagrindinis vienijantys bruožas yra čiuptukai. Jie padeda gaudyti praplaukiantį planktoną, kuris yra labai mažas ir žmogaus dažnai yra nepastebimas, tačiau tai pagrindinis koralų maistas. Koralams akvariume turi būti sukurtos sąlygos vandens bangavimui, taip koralai tiek kietieji tiek minkštieji nuolat svyruoja ir juos atpažinti tampa dar sunkiau. Kartais kieti koralai daug daugiau  pasiduoda vandens bangavimui ir svyruoja stipriau nei minkštieji koralai, tad atrodytu tampa neaišku kodėl jų pavadinimas yra kietieji koralai, nors jie juda taip pat kaip ir minkštieji koralai. Į šį klausimą galima atsakyti taip – kietųjų koralų korpusas yra  sudarytas iš mažų kalcio narelių, kuri yra tvirtai sukibę vieni su kitais suformuodami įprastą koralo formą. Per koralo gyvavimo ciklai, kai žūna narelio polipas, virš jo užauga naujas narelis su polipu. Toks procesas vyksta ganėtinai lėtai ir jis yra sunkiai pastebimas. Taigi koralai auga lėtai, o dėl šio bruožo, kai kurie dideli ir kerintys koralai gali būti net 500 metų senumo. Koralai aiškiai atpažįstami po jų mirties. Jei miręs koralas turi kalcinį kiautą, tai yra ir po mirties būna tokios formos tai ir yra kietas koralas, o minkštas koralas žūdamas suyra ir paskleidžia gleives po visą akvariumą.

Kad akvariume galėtų gyventi koralai tiek minkšti, tiek kieti, jiems turi būti palankios sąlygos. Pagrindiniai reikalavimai pateikti čia:

  • pH= 8,1 – 8,3
  • Temperatūra 24-26°C
  • Amoniakas NH4=0
  • Nitritai NO2=0
  • Nitratai NO3-arti nulio (pageidautina 0)
  • Druskingumas (tankis) 1,021-1,025
  • Fosfatų reikšmė arti nulio
  • Deguonies kiekis 7-8ppm
  • Kalcio (Ca) kiekis 400-450ppm
  • Karbonatinis kietumas (KH)- 7dKH
  • Taip pat turi būti stiprus vandens judėjimas, (pulsuojančių pompų pagalba) ir didelis filtras su galingu nuputintoju. Vandens keitimas 15-25% kas 2-4savaites.
  • Maksimalus žuvų apgyvendinimas 2,5cm į 30litrų vandens.
  • Apšvietimas: 12 valandų per parą, kombinuotos dienos šviesos lempos su metalo halogeno prožektoriais, patartina nakties metu mėnulio šviesa.
  • Redox potencialas +340mv+450mv.

Įsigyjant jūrinį akvariumą ir jį įrenginėjant reikia iš anksto nuspręsti dėl koralų apsodinimo vietos. Netinkamai išdėsčius koralus, jie vieni kitus gali užgožti apsunkinant jų priežiūrą. Tam tikri koralai vienas su kitu gali tarpusavyje labai stipriai nesutarti ir trukdyti vienas kitam. Aišku būna ir taikių koralų, kurie neskriaudžia aplinkinių koralų, tačiau ir tokie koralai kovoja, tik jau kovai renkasi kitus ginklus tai yra jie stengiasi užgožti kitus savo ūgiu ir dydžiu, taip atimdami šviesą iš aplinkinių. Į pavėsį patekę koralai negaudami šviesos nuolatos silpsta ir ilgainiui tampa labai pažeidžiami, pralaimėdami kovą savo kaimynui. Taigi nuolat reikia stebėti tokias kovas ir jei taip atsitinka būtina operatyviai reaguoti ir spręsti susidariusią problemą. Gamtoje yra daug skirtingų koralų, jiems visiems reikalingos ir skirtingos sąlygos. Yra koralų kuriems nebūtinas intensyvus apšvietimas, jie puikiai gali gyventi ir kito koralo šešėlyje. Tačiau sunku parinkti koralus net ir patyrusiam akvariumistui. Teritorijos kovos tarp koralų  yra lėtos ir tęsiasi nuo kelių iki keliolikos mėnesių. Tokiu karu kariauja tiek minkštieji  tiek kietieji koralai. Šioje vietoje minkštieji koralai greičiau regeneruoja ir atsistato, o kietiesiems koralams pasiseka mažiau, ji lieka pusiau apdegę ar sunyksta ir tampa kalciniu skeletu. Tarp kietųjų koralų pavojingesni yra ilgų polipų koralai, todėl, kad jų polipai daug ilgesni ir  gali pasiekti daugiau už koralus, kurie turi mažus polipus.  Mažų polipų kietieji koralai dažniausiai „kariauja“ pasyviuoju būdu.
Taigi koralus būtina sodinti vienas nuo kito su tarpais, optimaliausi tarpai būtų nuo 5 iki 10 cm. Tačiau būna atveju kai koralus galima susodinti vienas prie kito praktiškai be tarpų. Tai aukštaūgius minkštuosius koralus sodiname šalia mažaūgių koralų. Jie dėl savo ūgio skirtumo nesiliečia vieni su kitais, nes kelis kartus skiriasi jų aukštis, todėl jie ir nekenkia vieni kitiems.

Nakties ir dienos koralų pasikeitimai

Koralai labai reaguoja į šviesą, nes uždegus apšvietimą dienos koralai atsiskleidžia ir tuomet galime išvysti tikrąjį jų grožį. Stipriai skiriasi jų išvaizda dėl paprasto paaiškinimo – šviesos kiekis, jis yra pagrindinis faktorius koralų augime ir mityboje. Optimalus šviesos šaltinis padeda augti dumbliams – Zoohsantelem, kuriomis minta koralai. Tačiau ne visi koralai maitinasi zooksantelėmis, kiti maitinasi naktimis. Koralai kurie maitinasi naktimis daugiausiai atsiskleidžia naktį. Jų maitinimosi principai yra grobuoniški, jie gaudo savo čiuptukais planktonus ir juos valgo.

 

Apie autoriu

admin

Palikti atsiliepimą