Čia rasite viską apie akvariumus ir jų priežiūrą
Čia rasite viską apie akvariumus ir jų priežiūrą
informacija apie akvariumus
Sužinosite kaip apsaugoti savo akvariumą
Sužinosite kaip apsaugoti savo akvariumą
Atraskite naujų įdėjų
Atraskite naujų įdėjų
 

Koralai jūriniuose akvariumuose

Koralai grupuojami į minkštuosius koralus ir kietuosius koralus. Dažnas iš mūsų paklaustu, o kuo skiriasi minkštieji ir kietieji koralai ? Iš pirmo žvilgsnio kai kuriuos koralus labai sunku nustatyti tai kietasis ar minkštasis koralas. Koralų pagrindinis vienijantys bruožas yra čiuptukai. Jie padeda gaudyti praplaukiantį planktoną, kuris yra labai mažas ir žmogaus dažnai yra nepastebimas, tačiau tai pagrindinis koralų maistas. Koralams akvariume turi būti sukurtos sąlygos vandens bangavimui, taip koralai tiek kietieji tiek minkštieji nuolat svyruoja ir juos atpažinti tampa dar sunkiau. Kartais kieti koralai daug daugiau  pasiduoda vandens bangavimui ir svyruoja stipriau nei minkštieji koralai, tad atrodytu tampa neaišku kodėl jų pavadinimas yra kietieji koralai, nors jie juda taip pat kaip ir minkštieji koralai.

 

Prie Šventosios sugauta nematyta žuvis – jūrų liežuvis

Jūroje ties Šventąja sugauta Lietuvos vandenyse iki šiol dar nematyta žuvis – paprastasis jūrų liežuvis (Solea solea). Šią žuvį sugavo ir apie ją informavo muziejų Šventosios žvejys Antanas Valiukas. „Mes esame labai dėkingi ponui Antanui, kuris jau ne pirmą sykį praneša apie įdomias žuvis, – sakė Jūrų muziejaus akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius. – O šį kartą net sugebėjo išlaikyti jūrų liežuvį gyvą. Antano dėka Lietuvos ichtiofaunos sąrašas pasipildė nauja plekšninių šeimos žuvimi.“

 

Muilo chemikalai trukdo žuvims būriuotis

Viso pasaulio upėse ir upių žiotyse randamas teršalas – muilo chemikalai iš žuvų gali atimti jų gebėjimą jausti viena kitą ir laikytis tankiuose, vientisuose būriuose, tvirtina mokslininkai. Junginys 4-nonilfenolis veikia nuslopindamas įgimtą žuvų skleidžiamą kvapą, tvirtina mokslininkai. Šie skleidžiami kvapai yra labai svarbūs žuvims būriuojantis, todėl jų slopinimas susilpnina prieš plėšrūnus naudojamą „didelio kiekio jėgos“ gynybinę strategiją. „Žuvims netekimas gebėjimo burtis į tankius guotus yra rimtas reikalas. Tai yra gynybinė strategija. Jei žuvys negali normaliai būriuotis, tai jos būna labai pažeidžiamos plėšrūnų“, – newscientist.com sakė tyrimui vadovavęs

 

Kuršių marios nyksta

Netgi žmogus, nors jo amžius ir trumpas, gali pastebėti Kuršių marių nykimą. Ypač intensyviai kuršių marios nyksta prie upių žiočių. 1957 metų pavasarį, kai atvykau dirbti į Rusnę, marių priekrantėje tarp Atmatos ir Skirvytės žiočių dar aptikau nemažai gilių įlankėlių, kurios šiandien jau užneštos. Palyginti su kitomis jūrų lagūnomis, Kuršių marios yra jaunos. Prieš 10-12 tūkst. metų, kai paskutinieji ledynai atsitraukė iki pietų Suomijos ir Švedijos krantų, Baltijos tektoniniame duburyje telkšojo didelis ežeras. Jį gėlo vandens srautais maitino supančios upės. Regione svyruojant žemės plutai, pašvelnėjus klimatui, gėlavandenį ežerą pakeitė druskinga šaltavandenė Joldijos jūra. Tokį pavadinimą ji gavo nuo paplitusio moliusko.

 

Romoje uždrausti apvalūs akvariumai žuvytėms.

Romoje uždrausta auksines žuveles laikyti dubens pavidalo akvariumuose, nes, anot gyvūnų globos aktyvistų, tai žiauru. Be to, miesto taryba griežtai pareikalavo, kad namie laikomi šunys būtų kasdien vedžiojami. Pagal naujausią miesto įstatymą uždrausta apvaliuose akvariumuose laikyti žuvis, o atrakcionuose gauti prizus gyvais padarais. Tokių priemonių Romoje imtis paskatino Italijoje neseniai išleistas įstatymas, leidžiantis įkalinti žmogų, išmetusį lauk šunį arba katę. “Gerai būtų, jeigu padarytume viską, ką galime, savo gyvūnėliams, kurie už nedidelę meilę atsilygina mieliausiu prieraišumu”, – sakė viena miesto sprendimo iniciatorių deputatė Monica Cirinna.

 

Povandeninė Lietuvos ežerų egzotika: samangyviai

Nedidelėje mūsų šalyje tyvuliuoja apie 4000 didelių, mažesnių ir visai mažų ežerėlių. Jų grožis padėjo lietuviams neprarasti glaudaus ryšio su gamta, suformuoti savitą miškų, ežerų ir pelkių tautosaką. Vieni mėgsta atsigaivinti skaidriose bangose, kiti – užmesti meškerę ar parymoti prie laužo, gėrėdamiesi nuostabiais ežerų kraštovaizdžiais. Poilsiaujantys žmonės domisi juos supančia gamta, nori daugiau žinoti apie augalų ir gyvūnų pasaulį. Kai kurie iš jų yra neblogi biologijos žinovai.

 

Jūrinis akvariumas – mokslas ir menas

Jei norime namuose turėti rūpestėlį – laikykime šunį, katę, žiurkėną, papūgėlę arba dar kokį nors padarą, kuris lauktų mūsų dėmesio, neleistų naktį ramiai miegoti. Daugelis įsitikinę, kad paprasčiausias būdas suteikti namams daugiau gyvumo, praskaidrinti nuotaiką ir papuošti interjerą – akvariumas. Spalvingas jo pasaulis nuolat juda, kruta ir niekada neįkyri. Nei pakrato keisti, nei į lauką vesti pasivaikščioti akvariumo gyventojų nereikia. Dažnas mėgsta gėrėtis paslaptingu gėlavandenių akvariumų pasauliu. Tačiau tikri akvariumininkai neatsilaiko pagundai sukurti įspūdingą, nors ir ne itin didelį, koralinį rifą savo namuose. Jūriniai akvariumai būna be galo

 

Gimė „nekaltai pradėtas“ rykliukas

Štai jums scenarijus: akvariume plaukioja trys rykliai – visi trys yra patelės, visi jie buvo sugauti vaikystėje, dar prieš lytinį brendimą. Akvariume šios patelės praleido trejus metus ir neturėjo jokio kontakto su ryklių patinais. O tuomet vieną dieną atsirado rykliukas, praneša newscientist.com. Omahos (JAV) Henry Doorly zoologijos sodo akvariume gyvenantys rykliai yra kūjagalviai. Rykliukas gimė 2001 metų gruodžio 14 dieną ir sukėlė didelį sąmyšį. Tik dabar viskas galutinai paaiškėjo: rykliukas gimė „nekaltai prasidėjęs“.

 

Dirbtinis anglies dvideginis nugrimzdo į vandenynų dugną

Kaip rodo neseniai atlikti tyrimai, žmonijos sukurtas anglies dvideginis nugrimzdo iki Atlanto vandenyno gilumų. Šių tyrimų rezultatai spausdinami žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Paaiškėjo, kad vandenynai gali kaupti CO2 ilgiau negu manyta. Tai gera žinia klimato kaitos požiūriu, tačiau bloga vandenynų florai ir faunai. Apie pusė viso atmosferos CO2, susidariusio nuo pramoninės revoliucijos pradžios, atsidūrė vandenynuose. Dujos kartu su deguonimi ir kitais oro komponentais tirpsta paviršiniuose vandens sluoksniuose ir yra išnešiojamos srovių. Kadangi vandenynai yra milžiniški, jie gali absorbuoti labai daug dujų.

 

Žuvytei – gelbėjimo liemenė

Auksinės žuvelės šeimininkas iš vyno butelio kamščio ir elastinės juostos pasiuvo savo augintinei gelbėjimo liemenę. Grahamas Morrisonas iš Middlesbrough liemenę nusprendė pasiūti po to, kai jo žuvelei vardu Gandalfas kilo problemų su plaukimo pūsle, kurios dėka žuvys gali laikytis paviršiuje. Žuvytei tapo sunku pasiekti vandens paviršiuje plūduriuojantį maistą. G.Morrisonas perpjovė per pusę kamštį, abi jo puses pridėjo Gandfalo šonų bei apvyniojo juos elastine juostele. 33 metų vyras laikraščiui „The Sun“ sakė: „Jis badavo ir su liūdesiu žiūrėjo į kitas žuvis, vandens