|
Astronotus ocellatus
pirmą kartą aprašytas 1831 metais Lobotes ocellatus vardu. 1880m.
pervardintas į Astronotus ocellatus. Lietuvoje, akvariumininkų
tarpe, vadinamas tiesiog astronotu arba oskaru. Pavadinimas "oskaras"
atrodo visai nepanašus į lotyniškąjį pavadinimą - tame slypi visai įdomi
istorija. Didžiojoje Britanijoje žodis ocellatus buvo tariamas kaip
os-kel-late-us. Prie to pridėjus Londono akcentą, gavosi
oscar-laid-us. Štai taip sutrumpinus ir gavosi oscar.
Pavadinimas taip greit išplito, kad jau 1955 metais, garsus Amerikos
tropinių žuvų žinovas Herbert Richard Axelrod savo knygoje pirmą kartą
pavadino Astronotus ocellatus oskaru.
Astronotai gyvena 10 - 20 metų ir pasiekia 1,1kg svorį. Pasak
fishbase.org, didžiausias viešai parodytas oskaras svėrė 1,58kg. Šie
ciklidai vietinių tarpe naudojami ir maistui. Deje, dėl lėto augimo,
žuvininkystės ūkiai šių ciklidų neveisia ir neaugina.
Akvariumininkai maišo šiuos ciklidus priskirdami Centrinei Amerikai, nors
kaip minėta anksčiau - tai Pietų Amerikos žuvis. Tai vienas didžiausių
"Naujojo pasaulio" ciklidų ir vienas populiariausių akvariumininkų tarpe
daugiau kaip 50 metų. Visgi, astronotai labai lengvai prisitaiko prie bet
kokių sąlygų. Pvz. Amerikoje žmonės laiko oskarus pas save akvariumuose ir
vėliau, žuviai užaugus, išmeta į pirmą pasitaikiusį ežerą, kur ji kuo
puikiausiai prisitaiko.
Astronotus ocellatus be galo protingas ciklidas - jis ne tik
greitai išmoksta atpažinti šėrimo metą, valgyti šeimininkui iš rankos, bet
ir kiekvienas turi asmenybę. Dėl šių savo bruožų, apimti nuobodulio,
užsiima akvariumo "tvarkymu" - stumdo akmenis, dekoracijas, filtrus,
šildytuvus, suverčia kalnus grunto ir panašiai. Be to, užėjus blogai
nuotaikai, astronotai atsigula ant šono ir taip gali praleisti net kelias
dienas nei ėsdami, nei judėdami. Vėliau, nei iš šio nei iš to, toliau
sėkmingai maitinasi ir plaukioja.
Gamtoje oskarai rečiau nukenčia nuo tokių plėšrių žuvų kaip piranijos, nei
nuo eilinių ciklidų, gyvenančių kaimynystėje, tuose pačiuose vandens
telkiniuose. Tai paaiškina į akis panašios dėmės ant astronotų kūno
(dažniausiai prie uodegos), suklaidinančios grobuonis atskirti galvą nuo
uodegos . Tyrimais įrodyta, kad į akis panašios dėmės "tarnauja"
bendraujant tarpusavyje, ypač prieš nerštą ar kovų metu. Astronotus ocellatus
gana lėtos žuvys, sugebančios greitai plaukti tik trumpas distancijas,
todėl laukinėje gamtoje dažnai tampa greitesnių plėšrūnų grobiu.
Astronotus ocellatus didelis, stambus, ovalaus kūno ciklidas,
turintis didelę galvą, akis, burną, storas lūpas. Akių spalva dažniausiai
juoda, nors, priklausomai nuo atmainos, būna ir raudona. Uodegos pelekas
apvalainas, tuo tarpu išangės ir nugaros - smailėjantys. Pelekų spalva
tokia pati, kaip ir dominuojančių kūno spalvų. Laukinėje gamtoje astronotų
kūno spalva nuo žalios iki rudos, išmarginta kremine palete. Akvariumuose
galima sutikti žymiai didesnę spalvų gamą bei skirtingus pelekų ilgius.
Beveik visų spalvinių atmainų oskarai turi bent vieną į akį panašią dėmę
kurioje nors pusėje; dažnai ir abejose.
Gamtoje astronotai aptinkami sekliuose, ramiuose Amazonės baseino
vandenyse Peru, Kolumbijoje ir Brazilijoje. Žuvys renkasi smėlėtą ir
dumblėtą dugną su daugybe šakų ir kelmų.
Laikant astronotus, reikalingas didelis akvariumas - talpa turėtų nebūti
mažesnė nei 360ltr. Visgi, dar neužaugusiems, 12cm nesiekiantiems
ciklidams užteks ir 80cm ilgio akvariumo, žinoma vėliau, teks kelti į
didesnį. Gruntui idealiausiai tinka smulkūs akmenukai (iki 3mm) sumaišyti
su smėliu. Šakos, kelmai, akmenys atkurs realesnes gimtinės sąlygas.
Svarbu akmenis rinktis stambesnius, kad paūgėję ir tvarką užsimanę daryti
astronotai, nepridarytų bėdos jų šeimininkui. Augalai nėra būtini, ypač
suaugusiems ciklidams.
Dėl savo dydžio, astronotai daug valgo ir, žinoma, daug teršia. Todėl gera
filtracija bei aeracija labai svarbi. Akvariumo šildytuvas turi būt su
apsauga, kad nuobodulio pagautas oskaras nepatrankytų jo į akvariumo šoną.
Nors Astronotus ocellatus tikri besočiai, dažnai užsispiria ir
nevalgo jiems siūlomo maisto. Vėliau seka ir anksčiau minėta miego fazė,
kai žuvis atsigula ant šono ir nereaguoja į aplinką. Todėl perkant
astronotus, ypač suaugusius, svarbu išsiaiškinti ankstesnę jų dietą.
Visgi, jei jūs būsite labiau užsispyręs nei ciklidas, nekaitaliosite
maisto, o liksite prie pirmą kart siūlyto, visiškai išalkus žuvis pasiduos
ir sėkmingai valgys jūsų siūlomą maistą.
Visai kas kita šerti neteisingu maistu. Duodant vien sausą, žuvys patiria
įvairius žarnyno sutrikimus. Geriau duoti kuo įvairesnio ir arčiau to, ką
valgo laukinėje gamtoje - vėžiagyviai, vabzdžiai, įvairūs žalumynai, mažos
žuvytės. Astronotai dievina sliekus, ypač kai nustoja jų bijoti.
Kaip minėta anksčiau Astronotus ocellatus plėšri žuvis ir valgys
visus kaimynus, kurie tik tilps jiems burnon. Tačiau puikiai sutars su
savo dydžio žuvimis. Ideali oskarams kompanija būtų didesni
Loricariidae
šeimos atstovai. Vertinant astronotų dydį, tai gana taiki žuvis ir bus
vaikoma, užgauliojama kitų, kad ir Centrinės Amerikos aršesnių, panašaus
dydžio ciklidų.
Astronotus ocellatus nerštas nėra sudėtingas, nors neršia
tik labai dideliuose akvariumuose. Vandens temperatūra 26 - 30ºC.
Patinas su patele paruošia vietą neršti ir padeda 1000 - 2000 ikrų ir abu
juos saugo (tuo metu rankos į akvariumą kišti nepatartina). Priklausomai
nuo temperatūros, lervutės išsirita per 3 - 4 dienas. Tada tėvai sukelia
lervutes į iš anksto iškastas duobutes, kol mailius pradeda plaukioti.
Mailių šerti smulkiu gyvu maistu - artemijomis, infuzorijomis ir t.t.
Įdomus faktas kad, astronotai neršia nebūtinai pora, t.y. gali neršti dvi
patelės, taigi nenustebkite jei ikrai pabals ir niekas iš jų neišeis.
Susiporavus pora gali likti kartu 10 metų ir daugiau, bei neršti taip
dažnai kaip gali.
|
