|
Šiuo metu egzistuoja
dvi ciklidų rūšys, kurias dažnai vadina parrotais, arba papūgom
(anglų k. Parrot). Pirma rūšis Hoplarchus psittacus yra dažnai
sutinkama Orinoko ir Amazonės upių baseinuose Pietų Amerikoje. Tai yra
ganėtinai didelė tamsiai žalios spalvos su pilkšvu atspalviu, baltom dėmėm
žuvis, kurios dydis siekia apie 32 cm. Savo pavadinimą ši žuvis gavo dėl
savo burnos panašumo į papūgų snapą.
Kita žuvis vadinama papūga, arba Parrotu (raudonasis parrotas, arba anglų
k. Blood Parrot – kruvinoji papūga) yra labai dažnai sutinkama zoo
parduotuvėse. Blood Parrot – tai žmogaus sukurta žuvis.
Greičiausiai tai Amerikos ciklidų, tokių kaip Heros severus ir
Amphilophus citrinellus, arba Amphilophus labiatus hibridas.
Pastaruoju metų atsiranda vis kitokių šios rūšies žuvų spalvos variacijų.
Kadangi Blood Parrot yra dirbtinė rūšis, ji neturi ir vargu ar
turės lotynišką pavadinimą, nors internetinė svetainė Age of
Aquariums (www.aquahobby.com)
siūlo tokį lotynišką šios žuvies pavadinimą: C. citrinellum x C.
synspilum. Kaip teigia internetinis puslapis
www.geocities.com, ši žuvis pirmą kartą buvo išveista 1986
metais Taivanyje iš
Cichlasoma
citrinellum
patino ir
Cichlasoma
synspilum
patelės.
Blood Parrot
nesutinkamas
gamtoje. O kadangi tai žmogaus sukurta žuvis, ji ganėtinai „nelepi“ ir
gerai jaučiasi neutralaus pH vandenyje.
Suderinamumas
Parrotai
yra ganėtinai neagresyvios ir ramios žuvis išaugančios iki 20cm. dydžio.
Tačiau dėl savo „ypatingo“ kūno sudėjimo, mažos burnos (kuri neužsidaro)
ir „lėto“ būdo, Blood Parrot žuvytės gali nukentėti nuo kitų
judresnių arba agresyvesnių žuvų. Nerekomenduojama laikyti parrotus su
kitais (ypač dideliais ir agresyviais) ciklidais. Bet kartais Parrotai
gali išreikšti agresiją vienas kito atžvilgiu.
Dauginimasis
Klausimas
apie Blood Parrot ciklidų sugebėjimą veistis lieka neaiškus. Vieni
šaltiniai teigia, kad šios žuvys yra sterilios. Kiti sako, kad vis dėl to
įmanoma sulaukti šių žuvų palikuonių. Kaip teigiama internetiniame
puslapyje http://cichlidresearch.com,
šios žuvis labai dažnai bando poruotis, ruošia vietą nerštui, rūpinasi
ikrais, tačiau po keleto dienų ikrai pabąla ir supelija.
Akvariumo įrengimas
Blood
Parrot
išauga ganėtinai dideli, todėl daugelis šaltinių rekomenduoja laikyti porą
ar trejetą šių žuvų ne mažesniame kaip 150ltr. akvariume. Kadangi
žuvytės mėgsta raustis grunte (kuo sukelia dumblą nuo dugno), akvariume
tūrėtų būti įrengtas galingas filtras (geriausiai tinka išorinis).
Akvariume su Blood Parrot ciklidais turi būti ganėtinai daug
slėptuvių iš akmenų ir šakų. Gruntas turėtų būti vidutinio stambumo.
Nerekomenduojama į akvariumą su šiom žuvim sodint gyvus augalus. Dėl žuvų
pomėgio rausti gruntą, augalai (jei nebus gerai pritvirtinti) visada
plaukios vandens paviršiuje.
Laikymo sąlygos
Blood
Parrot
yra ganėtinai nereikli žuvis, kuri gerai jaučiasi neutralaus pH
vandenyje. Rekomenduotina temperatūra šioms žuvims yra 24 – 28 laipsnių.
Jeigu akvariume nėra gero biologinio filtro, rekomenduotina kas vieną -
dvi savaites pakeisti apie 20% akvariumo vandens, nes šios žuvys labai
teršia ir blogai jaučiasi toksiškame vandenyje.
Reiktų paminėti, kad
geriausias apšvietimas akvariume su papūgomis yra vidutinio ryškumo, arba
neryškus. Esant intensyviam apšvietimui žuvų spalvos dažnai išblunka.
|
