|
Pirmą
kartą atvežtos į Europą 1952m. Lietuvoje akvariumininkų tarpe vadinamos
tiesiog labeo.
Labeo bicolor priežiūra, kaip ir daugelio žuvų, nereikalauja ypatingo
dėmesio ar specialaus pasirengimo. Šios rūšies žuvims reikalingas gana
didelis akvariumas dėl jų polinkio užsiimti savas teritorijas ir dėl
nemažo dydžio suaugus. Jei yra galimybė reikėtų, jog gruntas būtų
smėlinis. Siekiant užtikrinti geriausią žuvelės komfortą ir atsižvelgiant
į rūšies nepakantumą savo rūšies individams, patartina viename akvariume
laikyti vieną Labeo. Jei akvariumas yra itin didelis, galima laikyti ir
dvi žuveles. Jei akvariume bus laikomos keturios - penkios žuvys, taip pat
nebus didelės žalos, nes stipriausioji negalės išsirinkti žuvies, kurią
visada vaikys ir terorizuos. Tokiu atveju, pasirūpinkite slėptuvėmis, kad
gainiojamos žuvys turėtų kur pasislėpti. Vis dėlto, šiai žuviai gyventi po
vieną yra optimalu.
Natūralioje gamtoje minta dumbliais bei įvairiomis lervomis. Akvariumuose
neatsisakys įvairaus sauso maisto, dumblių, tiubifeksų, salotų, špinatų ir
įvairių daržovių.
Kaip ir daugeliui šamų, taip ir
Epalzeorhynchus bicolor,
reikalingas tankiai apželdintas akvariumas su daug vietų, kur žuvis galėtų
pasislėpti. Tamsios spalvos gruntas ar smėlis paryškins žuvies spalvas.
Šių žuvų spalva – tai jos savijautos indikatorius. Jei žuvis ryškios
spalvos – jos savijauta puiki, jei blankios - kažkas negerai ar netinka
akvariume, arba tiesiog žuvis dar nesiadaptavo. Jei labeo auginama
idealiomis sąlygomis, gyvenai pakankamai ilgai – net iki 14 metų. Kuo
senesnė žuvis, tuo netolerantiškesnė ir nepakantesnė kitiems akvariumo
gyventojams.
Patelės yra pilkesnės ir stambesnės už patinus, patinai ryškiai juodos
spalvos bei turi ilgesnį nugarinį peleką.
Veisimas tikrai labai sunkus atsižvelgiant į tai, kad Labeo bicolor
yra netolerantiška savo rūšies atstovams. Veisiant, žuvis turi būti ne
mažesnė, kaip
7
centimetrų. Veisimo akvariumas turėtų būti itin didelis, kad abu individai
(patelė ir patinas) galėtų užsiimti teritorijas. Veisimui reikalingas
minkštas, šiek tiek rūgštinės terpės vanduo, kurio temperatūra apie 27-28oC.
Dažnas dalinis vandens keitimas skatina neršimą. Prieš nerštą žuvis
pasidabina baltais taškais ant kūno. Neršia urvuose ir slėptuvėse. Po
dviejų dienų išsirita mailius, dar po dviejų - pradeda plaukioti. Šerti
infuzorijomis ar išsiritusiomis artemijomis. Mailiui augant, spalvos
keičiasi iš sidabrinės į rudą, iš rudos - į juodą. Po 7 - 10 savaičių
uodega nusidažo raudonai.
Parengė: Justas Simonavičius
Naudoti
šaltiniai:
http://fish.mongabay.com/
ir kita. |
