Glyptoperichthys gibbiceps

Glyptoperichthys gibbiceps
Foto: M.H. Sabaj
Glyptoperichthys gibbicepsFoto: Mike Helford

Glyptoperichthys gibbiceps

Šeima Loricariidae
Gyvenamoji vieta P.Amerika
Dydis akvariumuose iki 30cm; gamtoje – 50cm.
Charakteris Taiki
Gyvenimo trukmė 15 metų ir daugiau
Akvariumo dydis ilgis nuo 120cm.
pH 6.0 – 8.0
dH 5 – 19
Temperatūra 23 – 27ºC

Glyptoperichthys gibbiceps akvariumininkų tarpe žinomas kaip Pterygoplichthys gibbiceps ar Ancistrus gibbiceps. Tuo tarpu Lietuvoje vadinamas tiesiog „pteriku“ arba „gibiu“. Šią žuvį pirmą kartą aprašė Kenr 1854m, Ancistrus gibbiceps vardu. 1980m buvo pervardinta į Pterygoplichthys gibbiceps, ir galiausiai 2003m. patapo Glyptoperichthys gibbiceps.

Dažnai akvariumininkai maišo šią žuvį su Hypostomus plecostomus, tačiau įsižiūrėjus ir palyginus nugarinius pelekus, matyti, kad Glyptoperichthys gibbiceps turi daug didesnį ir platesnį (12 – 13 spindulių), nei plecostomus.

Kalbant apie gynybą, gibbiceps yra tikri profesionalai. Jie ne tik sugeba surakinti nugarinį peleką (kad užpuolikas neprarytų), bet ir kartais skleisti šnypščiantį garsą, ištraukus iš vandens. Dar vienas įdomus faktas, kad Glyptoperichthys gibbiceps sugeba ištverti sausras, užsikasdamas į dumblą ir pasidarydamas sau mini tvenkinuką.

Glyptoperichthys gibbiceps kūnas išmargintas tamsiomis dėmėmis, atskirtomis šviesiu tinkleliu. Galvos srityje dėmės smulkesnės nei kitose kūno vietose. Spalvos intensyvumas stiprėja žuviai bręstant / augant. Beje, kaip ir daugeliui kitų žuvų, taip ir Glyptoperichthys gibbiceps, kūno spalvos ryškumas priklauso nuo nuotaikos.

Tai gana rami Glyptoperichthys gibbiceps žuvis, tačiau kartais gali peštis su savos rūšies atstovais, ypač tai pasireiškia patinų tarpe. Vis tik, stiprios žalos vienas kitam nepadaro.

Atsižvelgiant į Glyptoperichthys gibbiceps žuvies dydį, akvariumo ilgis neturėtų būti mažesnis nei 120cm. Gera išorinė filtracija ir didelis deguonies kiekis būtinas, kadangi Glyptoperichthys gibbiceps labai teršia vandenį. Jei vandens kokybė prasta, ant pelekų atsiranda mažos skylutės, kas iškart signalizuoja akvariumininkui skubų dalinį vandens keitimą. Šios žuvys puikiai „sutaria“ su augalais, deje, užaugę, besisukinėdami akvariume dažnai juos išverčia. Tačiau, jei maisto bus mažai – augalai gali tapti skaniais pietumis.
Laikant šias žuvis, akvariume būtina naudoti įvairių kelmų, šakų ir akmenų. Beje, valgydami dumblius, gibbiceps pagraužia ir medienos, kas taip pat tapę svarbiu geros sveikatos faktoriumi.
Temperatūra gali svyruoti nuo 23 iki 27ºC, nors nevertėtų laikyti ant minimalios ribos, antraip Glyptoperichthys gibbiceps lengvai suserga „manų kruopų“ liga.

Glyptoperichthys gibbiceps naktinė žuvis, todėl jos aktyvumas labiau pasireiškia tamsiu paros metu.

Glyptoperichthys gibbiceps vegetarai. Gamtoje minta vien tik dumbliais. Aišku, išmaitinti akvariume tokio dydžio žuvį vien tik dumbliais neįmanoma. Dumblių pakaitu puikiai tiks špinatai, plikytos salotos, agurkai, cukinijos ir netgi krevetės. Yra žinoma, kad gibbiceps gana drąsūs ir maistą kartais ima tiesiai šeimininkui iš rankų. Pagal žuvies pilvo formą galima spręsti ar žuvis soti: jei pilvas plonas – maisto reikėtų daugiau, jei apvalainas – viskas tvarkoje.
Galima paminėti, kad Glyptoperichthys gibbiceps yra vienas iš maisto šaltinių vietiniams indėnams Pietų Amerikoje.

Patiną nuo patelės atskirti labai sunku. Sakoma, kad galvos plotis nusako lytį.
Nerštas namų sąlygomis neįmanomas. Gamtoje ikrus deda giliai iškastose duobėse po upių krantais. Ikrus saugo patinai. Visgi, komercinėse veisyklose Glyptoperichthys gibbiceps veisiami sėkmingai.

Naudoti šaltiniai:

  • http://www.fishbase.org
  • http://www.scotcat.com
  • http://www.wetpetz.com

[aio_button align=“right“ animation=“pulse“ color=“blue“ size=“small“ icon=“none“ text=“Grižti į DUOMENŲ BAZĘ →“ relationship=“dofollow“ url=“/duomenu_baze/duomenu_baze.htm“]