Gymnocorymbus ternetzi (Ternecija)

Gymnocorymbus ternetzi (Ternecija)
Gymnocorymbus ternetzi (Ternecija)
Gymnocorymbus ternetzi (Ternecija)

 

Šeima Characidae
Gyvenamoji vieta Bolivija ir Paragvajus
Dydis iki 5,5cm
Charakteris Taiki, tinka bendram akvariumui
Gyvenimo trukmė 5 metai
Akvariumo dydis nuo 45 ltr.
pH 5.8 – 8.0
dH iki 15
Temperatūra 20 – 26°C

Ternecija – viena geriausiai žinomų tetrų. Akvariumininkų tarpe dar vadinamos juodosiomis tetromis ar juodosiomis našlėmis. Dėl juodų nugarinio ir analinio pelekų, bei statmenų juostų, atskirti ternecijas nuo kitų tetrų nėra sunku. Akvariumuose sutinkama kelios spalvų ir pelekų ilgių variacijų. Vis dėl to, dažniausiai spalvingos ternecijos dirbtinai nudažytos ir jų reikėtų vengti. Tuo tarpu akvariumininkų išvestos tik ternecija albino ir baltoji ternecija.
Bręstant šiai ternecijai ir pasiekus apie 1 metų amžių, juoda spalva pamažu blunka į sidabriškai pilką. Suaugusios retai pasiekia didesnį nei 5cm dydį.

Kaip įpratę natūralioje aplinkoje, geriausiai jaučiasi būryje, todėl patartina laikyti 3 vnt. ir daugiau. Dėl ramios prigimties, ternecijos idealios bendram akvariumui, nors kartais mėgsta krimstelti lėtai plaukiojančiu ilgapelekių kaimynių uodegas, tokių kaip skaliarijos ar Betta Splendens (Gaidukas).

Ternecijos nereiklios ir gali prisitaikyti prie įvairių vandens ir kitų parametrų. Silpnas apšvietimas, natūralios spalvos gruntas, daug augalų bus privalumas laikant šias žuvis akvariume. Gamtoje ternecijos gyvena kur daug stambios, vešlios augalijos. Vandens parametrai tinka nuo rūgštaus iki šarminio, nuo kieto iki minkšto. Geriausiai būtų nustatyti tokius parametrus, kokie buvo pas pardavėją.

Ternecijos minta įvairiu maistu, tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės. Norint išlaikyti sveikas, maitinti aukštos kokybės sausu maistu, karts nuo karto ir gyvu.

Dėl prastų sąlygų – blogo maisto, per stiprios filtro srovės, apšvietimo, mažo augalų kiekio ar neprisitaikymo prie naujos vietos, tetrų spalvos gali būti išblukę.

Atskirti šių tetrų lytį nėra sunku. Patelės didesnės nei patinai, kūnas apvalesnis. Analinis patelių pelekas eina lygiagrečiai su vertikaliomis juodomis kūno linijomis. Patinai smulkesni, turi platesnį analinį ir siauresnį smailesnį nugariniu pelekus. Kartais patinai turi baltų dėmių ant uodegos.

Neršto metu patinai kovos dėl teritorijos ir ją saugos. Patelė deda ikrus tarp stambesniais lapais augalų, kurie būtini neršto akvariume. Po neršto tėvai iškeliami, kitaip gali suvalgyti ikrus. Po dienos išsirita mailius, kurį reikėtų šerti infuzorijomis.

Naudoti šaltiniai:

  • http://freshaquarium.about.com
  • http://www.grizzlyrun.com

[aio_button align=“right“ animation=“pulse“ color=“blue“ size=“small“ icon=“none“ text=“Grižti į DUOMENŲ BAZĘ →“ relationship=“dofollow“ url=“/duomenu_baze/duomenu_baze.htm“]