Tarp daugelio akvariuminių žuvyčių dryžuotoji danija lengvai atskiriama dėl jos horizontalių dryžių. Laibas sidabrinis-auksinis kūnas papuoštas mėlynai violetinėmis juostomis nuo žiaunų iki pat uodegos.
Jų mažas kūnas ir ramus būdas puikiausiai tinka bendram akvariumui. Tiek patelės, tiek patinai turi tokius pačius mažus ūselius ir juostas, bet patelės dažniausiai šiek tiek didesnės ir storesnės nei patinai.
Yra išvestos albinosinės, šydinės, ilgais pelekais ir leopardinės danijos. Visos rūšys gana populiarios akvariumininkų tarpe.
Dryžuotoji danija yra paviršinė žuvis, t.y. mėgsta plaukioti vandens paviršiuje. Taip pat jas būtų galima traktuoti kaip šaltavandenes žuvis, mėgstančias 18 - 24°C temperatūra. Tačiau jos nėra reiklios ir prisitaiko prie įvairių vandens parametrų.
Danijoms reikėtų parūpinti daug šviesos, atvirų plaukiojimo erdvių vandens paviršiuje ir, be abejo, augmenijos.
Dryžuotoji danija valgo praktiškai viską. Tiek augalinis, tiek gyvulinis maistas joms nėra svetimas. Kad ir kaip nereiklios būdamos, jos niekada neatsisakys gyvo ar šviežio augalinės kilmės maisto.

Dryžuotosios danijos labai produktyvios, todėl kuo puikiausiai tinka pradedantiems akvariumininkams. Kartais, šios žuvys būna ištikimos savo partneriams. Neršto metu porelė visada būna kartu ir retai neršia su kitais partneriais, netgi vienam iš jų numirus.
Neršto akvariumas turi būti negilus, apytiksliai 15 cm gylio. Akvariume reikia prisodinti gan nemažai smulkialapių augalų arba ant dugno patiesti tinklelį, pro kurį ikrai sukristų ir būtų nepasiekiami tėvams. Paskatinti nerštą, reikėtų pakelti temperatūrą pora laipsnių daugiau, nei kad žuvys esą pratę. Danijos padeda 300 - 500 ikrų. Po neršto tėvai turi būt iškeldinti, kitaip ikrai bus suvalgyti.
Mailius išsirita po dviejų dienų. Tuo metu reikia pradėti šerti infuzorijomis.